PRAGULOS IR JŲ PROFILAKTIKA, KĄ TURĖTUME ŽINOTI?

PRAGULOS IR JŲ PROFILAKTIKA, KĄ TURĖTUME ŽINOTI?

Šeimos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Ida Liseckienė

Kasdieniniame gyvenime susiduriame su netikėtais įvykiais, deja, ne visada pozityviais. Tikėtina, kad neretam teko susidurti su artimojo liga, kuri išveda iš pusiausvyros, ir dėl kurios keičiasi gyvenimo ritmas.

Skaudžiausia, kai dėl sunkios ligos, sutrinka žmogaus judėjimas arba judėjimo funkcijos iš vis netenkama (ligonis guli lovoje, ar sėdi neįgaliojo vėžimėlyje). Dažnai pilna ar dalinė nejudra sąlygoja pakitimus odoje, gali susiformuoti pragulos.

Pragula - apibrėžiama kaip lokalus odos ir/arba audinių pažeidimas paprastai virš kaulo iškilumo vietos, kaip pasekmė spaudimo arba spaudimo ir šlyties jėgų kombinacijos.

Pragulų atsiradimo vieta priklauso nuo paciento pozicijos. Gulinčiam pacientui dažniausiai atsiranda pragulos kryžkaulio srityje ir kulno srityse, sėdinčiam kryžkaulio srityje ir ties mentimis.

Pragulos yra problema, visų prima susijusi su blogesne paciento gyvenimo kokybe (diskomfortą sukelia kvapas, skausmas, tvarstymas), sunkesne pacientų slauga (slaugantiems sunku matyti paciento kančią, reikalinga ir nuolatinė fizinė pagalba keičiant ligonio kūno padėtį), be to pragulos siejasi su didesniu pacientų mirtingumu dėl įvykusių komplikacijų (vyrauja infekcijos sukeltos komplikacijos).

Užsienio tyrėjai nustatė ir ekonominio aspekto svarbą. Moksliniais tyrimais nustatyta,

kad pragulų gydymo kaina kelis kartus pranoksta profilaktikai skiriamas lėšas:                    

pragulų gydymo kaina ligoninėje yra 10 kartų didesnė nei jų profilaktikos kaina.

Taigi akivaizdu, jog svarbiausia slaugant sunkius ligonius užkirsti kelią praguloms atsirasti,

t.y. taikyti profilaktines priemones, kurias turėtų žinoti ne tik medikai, bet ir visuomenė.

Visų pirma reikia žinoti, kokie pagrindiniai veiksniai skatina pragulų atsiradimą ligoniams?

Sutrikusi ligonio judėjimo funkcija riverstinė padėtis, pozicija dėl lėtinės ligos gulinčiam ar sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, pacientams patyrusiems ilgesnes nei 4 val. operacijas, slaugomiems intensyvios terapijos skyriuose.
Ligonio odos būklė: odos sausumas arba atvirkščiai pastovi odos drėgmė sąlygota prakaitavimo, išmatų, šlapimo nelaikymo.
Mitybos nepakankamumas. Svarbu su gydančiu gydytoju, dietologu ar slaugytoja numatyti, kokia turėtų būti slaugomojo mityba, koks paros koloražas, baltymų kiekis racione. Jei stokojama koloražo, baltymų – išsivysčiusių pragulų gijimas bus lėtesnis.
 

Praktiniai patarimai:

Pragulų profilaktikai svarbu naudoti tinkamus metodus. Gulinčiam pacientui rekomenduojami specializuoti antipraguliniai čiužiniai, sėdintiems neįgaliojo vėžimėlyje - atipragulinės pagalvėlės.

Būtina keisti ligonio kūno poziciją, siekiant laikinai sumažinti spaudimą, ir tai rekomenduojama daryti kas dvi valandas. Gulinčiojo patalynė turėtų būti slidžiu paviršiumi, siekiant sumažinti pasipriešinimą keičiant kūno padėtį. Labai svarbu, kad paklodė būtų įtempta, be raukšlių. Galima naudoti ir papildomas priemones - volelius, siekiant sumažinti audinių spaudimą , pvz.: gulinčiam pacientui volelis virš kulno puiki priemonė nuimti spaudimą kulnų zonose. Tačiau jie negali būti guminiai, nes ties jais oda drėksta, nėra slydimo keičiant padėtį. Pacientams vėžimėliuose, vengtina nuolatinė sėdima pozicija, nes didėja kryžkaulio srities pragulų rizika, dėl to pacientams patariama epizodiškai kas 2 valandas palinkti į priekį, kojas padėtį į tam skirtas kojų atramas, išlipus iš vėžimėlio pagulėti. Klaidinga manyti, kad jeigu ligoniui, kuriam yra didelė pragulų rizika naudojamas specializuotas antipragulinis čiužinys, jo padėties keisti nereikia.

 

Vartant ligonį svarbu įsidėmėti, kad negalima jo guldyti ant medicinos prietaisų (kateterių ir pan.), ant tos vietos ties kuria atsiranda odos paraudimas (pirmas įtarimas kad gali susiformuoti pragula), keičiant kūno padėtį reikia vengti šlyties.

Ligonio odos vertinimas yra viena pagrindinių pragulų profilaktikos priemonių. Patariama stebėti ligonio odą kiekvieną dieną, jį nurengiant, ir apžiūrint odą tose vietose kur audinių spaudimas yra didžiausias – ties kaulais (žr.1 pav.). Atsiradus pirmiesiems audinių pažeidimo požymiams, oda parausta, gali būti lokalus temperatūros pakilimas. Toks pažeidimas kelia nerimą, nes tai gali būti 1 stadijos pragula (t.y. kai lokalus odos paraudimas teis kaulo spaudimo vieta sumažinus spaudimą neišnyksta). Tokiu atveju, reikėtų imtis profilaktikos ir gydymo taktikos keitimo. Pirmiausia, kaip jau minėta, niekada neversti paciento ant paraudusios vietos, nes pažeidimai audiniuose gilės ir susidarys rizika susiformuoti gilesnėms, sunkiai gyjančiom praguloms. Pažeistos vietos negalima trinti, dėti spiritinių kompresų ar tepti jodo preparatais, nes jie sausina žaizdą ir ilgina gijimo laikotarpį.

Be to paciento odos apžiūra atliekam kasdien. Atkreiptinas dėmesys į išsausėjusią odą, - tokiu atveju naudojame emoliantus. Taip pat perteklinė drėgmė (prakaitavimas, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas) yra pavojinga – pacientą reiktų apiprausti, nusausinti, nes kūno skysčiai ypatingai neigiamai veika odą.

Daugiau apie pragulų profilaktiką: ČIA